- apraulioti
- apraulióti tr. šnek. apėsti, apgraužti: Katinas aprauliójęs pašaliais lašinių paltį Brs. \ raulioti; apraulioti; išraulioti; nuraulioti; prasiraulioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
apraulioti
Look at other dictionaries:
aprauloti — žr. apraulioti: Apraulota, nuvadalota duona Šts. Kas kitas, kad ne katinas tą meisą apraulojo Slnt. Apraulojo, apraulojo, o nesuvalgė Skd. rauloti; aprauloti; parauloti … Dictionary of the Lithuanian Language
išraulioti — šnek. 1. tr. išversti, apardyti (žemę): Jautis su ragais duobę išrauliojo Up. Jautis buvęs pasileidęs, smaigus pri bulbių išvertęs, išrauliojęs LKT76(Krtn). | Ir leisu aš, mat, kurmiuo [daržą] išraulioti! Pvn. ║ sunkiai išarti, išdirbti (žemę):… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuraulioti — tr. šnek. 1. nuardyti, nudraskyti, nutrempti (žemę): Mūsų bulius visus kupstus nurauliojo NmŽ. Šėmmargė panavijos kerą nūrauliojo Lkv. Visus patorius nurauliojo besirisdami Užv. 2. nuėsti, nugraužti: Palikai duoną ant stalo, katinas ir nurauliojo … Dictionary of the Lithuanian Language
prasiraulioti — tr. šnek. prasimušti: I partrauka sau, kaktą prasirauliojęs NmŽ. raulioti; apraulioti; išraulioti; nuraulioti; prasiraulioti … Dictionary of the Lithuanian Language
raulioti — raulioti, ioja, iojo šnek. 1. tr. NdŽ, Klm, Varn, Kv versti, ardyti (žemę): Jautis su ragais ir su nagais raulioja žemę, t. y. kasa J. Buliukas, pamatęs svetimą žmogų, ėmė įsiręžęs kelmą raulioti, baubti Žem. Jautis kupstą raulioja Krkl. Tas… … Dictionary of the Lithuanian Language
